vaikysta

vaikystà sf. (2) Užp žr. 1 vaikystė 1: Mudu tai da iš vaikỹstos pasižinojova Slv. Visą čėsą no vaikỹstos vargelį nešu Nmj. Iš vaikỹstos neišbėgusi turėjo an lentos gulties (vaikystėje mirė) Krš. Ne žemės razumas rodėsi vaikystoj jo MP56. Dabar iž vaikystos tavo visad esi kaltas vaikščiot pagal valios šventos jo MP90.